Amerikiečių rašytojas Robertas A. Heinleinas gimė 1907 metais Misūrio valstijoje. 1929 metais baigė karo akademiją, tarnavo aviacijoje, vėliau dirbo architektu, geologu. Spausdintis pradėjo nuo 1939 metų. Viena pagrindinių jo kūrybos temų — kosmoso įsisavinimas (apsakymų rinkinys „Žaliosios Žemės kalvos”, 1951; apysaka „Žvaigždžių desantininkai”, 1959). Remdamasis savo sukurta „ateities istorija”, Heinleinas bando nuspėti civilizacijos vystymosi kelią („Koventris”, 1940, „Farnhemo ferma”, 1964). Kosminę temą rašytojas plėtoja rūsčiai romantine plotme, o socialinė jo fantastika pasižymi objektyvia šiuolaikinių tendencijų analize, aštria buržuazinės visuomenės institutų, politikos, religijos kritika („Keliai turi judėti”, 1940). Išeities taško Heinleinas ieško demokratinės technokratijos, individualizmo, elitarizmo ir visuotinės meilės idėjose („Matuzalio vaikai”, 1958; „Svetimas svetimoj šaly”, 1961).
„Durys į vasarą”— mokslinė socialinė fantastika. Romano herojus pavydėtinai lengvai šuoliuoja per laiką ir, kone susidūręs su pačiu savimi, vis dėlto „nurungia” nepalankiai susiklosčiusį likimą.