Žiedo brolija

Vertėjas

GERBIAMI SKAITYTOJAI,

Tikriausiai daug kas iš jūsų skaitė Dž. R. R. Tolkino knygą "Hobitas", tapusia šios knygos įžanga, tačiau yra nemažai tų, kurie tik dabar pirmą sykį išgirdo apie Tolkiną.

Tad visus, neskaičiusius "Hobito", arba skaičiusius, bet pamiršusius, kviečiame trumpai susipažinti su svarbiausiais "Hobito" įvykiais, kad geriau galėtumėte suprasti, kas dėsis šioje knygoje.

O viskas prasidėjo šiltą 1341 metų (pagal Grafystės metų skaičiavimą) balandį, kai nežymus namisėda hobitas Bilbas Beginsas netikėtai pačiam sau iškeliavo su trylika nykštukų ir burtininku Gendalfu į didele kelione prie Vienišojo Kalno, kad padėtų ištremtam nykštukų karaliui Torinui Oukenšildui nugalėti drakoną Smogą ir atsiimti drakono užgrobtus nykštukų karalystės lobius. Kelyje jų tykojo begalės pavojų: troliai, goblinai (arba orkai), milžiniški vorai ir kitokios pabaisos, tačiau pasitelkę magiją, gudrumą ir šveitrius kardus keliautojai vis dėlto pasiekė Vienišąjį Kalną. Drakonu Smogu pavyko atsikratyti ir prie Kalno įvyko Penkių Armijų Mūšis, kuriame jungtinė elfų, žmonių ir nykštukų kariuomenė sutriuškino goblinus ir žuvo Torinas Oukenšildas. Tačiau Didžiojoje Istorijos Knygoje šie įvykiai būtų paminėti tik viena-dviem eilutėmis, jei ne keistas atsitikimas kelyje.

...Ūkanotuosiuose Kalnuose nykštukus ir hobitą Bilbą paėmė į nelaisvą goblinai. Gendalfui užmušus Didįjį Gobliną draugams pavyko pabėgti, bet Bilbas atsiliko nuo nykštukų ir klaidžiodamas goblinų tuneliais atsidūrė prie nedidelio požeminio ežeriuko, kur gyveno keistas padaras — Golumas. Jis norėjo iš karto pulti ir suėsti hobitą, bet susilaikė, Bilbo rankoje pamatęs žibantį elfų durklą. Stengdamasis laimėti laiko Golumas pasiūlė spėti mįsles. Jei Bilbas laimėtų, tai Golumas parodytų jam išėjimą, jei pralaimėtų — tektų Golumui pietums. Jie užminė vienas kitam daug mįslių, kol pagaliau nieko nebesugalvodamas Bilbas įkišo ranką į kišenę ir apčiuopęs viename tunelyje rastą metalinį žiedelį, paprasčiausiai paklausė: "Kas mano kišenėje?" Golumas spėjo iš trijų kartų ir neatspėjo. Bilbas pareikalavo parodyti išėjimą, tačiau juodoje Golumo širdyje gimė išdavystė — jis paliko hobitą ir nuplaukė į savo salelę, kur saugojo didžiausią lobį: stebuklingą žiedą, kurį užsidėjęs virsdavai nematomu. Deja, žiedo ten nebuvo ir per vėlai supratęs paskutinės mįslės atsakymą, Golumas puolė prie hobito, trokšdamas tik vieno: pavyti, užmušti ir atsiimti "savo mieląjį". Bilbas vos suspėjo pastebėti pavoju ir nulėkė atgal. Bėgant žiedas netyčia užsmuko jam ant piršto, hobitas tapo nematomas ir Golumas prašniokštė pro šalį, šitaip atvedės Bilbą prie išganingojo išėjimo. Tačiau Golumas nemanė pasiduoti, jis atsisėdo tunelyje, pasiruošęs viskam, kad tik sugautu vagį. Bilbas, sukaupęs visą drąsą, įsibėgėjo, peršoko per Golumą ir nuskuodė koridoriumi, lydimas beviltiškų riksmų: "Vagis!! Beginsas vagis! Mes jo nekenčiame!!"

Apie tolesnius Bilbo nuotykius pasakoti beveik nėra ko. Padedamas žiedo jis paspruko nuo Golumo ir dar ne sykį gelbėjo draugus iš sunkių situacijų. Apie žiedą žinojo tik Gendalfas, o grįžęs namo Bilbas apie jį prasitarė tik savo sūnėnui Frodui, tad daugiau niekas visoje Grafystėje apie žiedą net neįsivaizdavo. Taip bent manė pats Bilbas.

Ištikimą kardą Gylį Bilbas pakabino virš židinio, neįkainojamus šarvus iš nykštukų lobio atidavė į muziejų, bet senasis apsiaustas su gobtuvu gulėjo skrynioje, o žiedas ant grandinėlės visada kabojo ant hobito kaklo.

Bilbas grįžo namo 1342 metų birželio 22 dieną, būdamas penkiasdešimt dvejų metų, ir nuo to laiko Grafystėje neatsitiko nieko ypatingo, kol misteris Beginsas nepradėjo ruoštis savo 111-ajam jubiliejui, įvyksiančiam 1401 metais. Štai nuo čia ir prasideda mūsų istorija.